Įmonių įsisteigimo laisvė: ES teisės siūlomos galimybės verslui

Įmonių įsisteigimo laisvė: ES teisės siūlomos galimybės verslui   Dažnai girdime, kad narystė Europos Sąjungoje atvėrė naujas galimybes Lietuvos verslui. Tačiau ne kiekvienas verslininkas gali pasigirti, kad sėkmingai naudojasi tomis galimybėmis. Maža to, retas iš jų galėtų aiškiai pasakyti, kokios konkrečiai tos galimybės yra.   Visi žinome apie Europos Sąjungos teisės laiduojamą laisvą asmenų judėjimą. Šia teise sėkmingai pasinaudojo didelė dalis mūsų šalies piliečių, kurie įsidarbino Vakarų Europos valstybėse (daugiausia Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje). Galimybė gauti aukštesnius atlyginimus negu Lietuvoje leido darbuotojams akivaizdžiai pajusti narystės Europos Sąjungoje atneštus pokyčius ir galimybes. Tačiau vargu, ar įvykusi darbo jėgos emigracija gali būti laikoma naudinga Lietuvos verslui: sumažėjus laisvų darbuotojų Lietuvos darbo rinkoje, verslininkai buvo priversti mokėti žymiai aukštesnius atlyginimus. Iš kitos pusės, galimybe pasitelkti nebrangią darbo jėgą iš kitų Europos Sąjungos ir Rytų Europos valstybių vis dar naudojasi tik nedidelė dalis verslo atstovų.    Kartu su asmenų judėjimo laisve Europos Sąjungos teisė taip pat užtikrina ir laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Ši teisė suteikia Lietuvos gamintojams ir įvairių paslaugų teikėjams galimybę laisvai konkuruoti su verslininkais iš kitų ES valstybių, atrasti naujas rinkas bei plėsti klientų bei verslo partnerių ratą. Dažnai Lietuvos įmonės nepastebi naujai atsivertusių galimybių siūlomų teigiamų pokyčių, bet skundžiasi dėl atsiradusių sunkumų: didžiausių ES valstybių verslininkai dažnai gali pasiūlyti pigesnes ir ne mažiau kokybiškas prekes.   Taigi kokias konkrečias naujas galimybes verslui atnešė narystė Europos Sąjungoje? Kaip viena iš pagrindinių galimybių dažnai yra minima galimybė steigti Europos Bendrovę (Societas Europae), įteisintą Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2157/2001 ir atitinkamais nacionaliniais teisės aktais. Ši juridinio asmens forma leidžia įmonėms, veikiančioms keliose ES valstybėse efektyviau organizuoti veiklą skirtingose valstybėse, sumažinti bendrovės valdymo sąnaudas. Nepaisant minėtų teigiamų savybių, Europos Bendrovė gali būti patraukli tik stambioms įmonėms: tokių juridinių asmenų įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 120 000 eurų, be to ši forma yra aktuali tik bendrovėms, vykdančioms veiklą bent dviejose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo tarpu mažesnėms įmonėms arba tik planuojantiems komercinę veiklą verslininkams Europos Bendrovė dažniausiai nebūtų tinkama alternatyva.   Naują verslą pradėti planuojantiems asmenims yra aktualesnė kita ES teisės suteikta galimybė -laisvė pasirinkti įmonės steigimo valstybę nepriklausomai nuo to, kokioje Europos Sąjungos valstybėje naujai steigiama įmonė planuoja vykdyti savo veiklą.   Šis reiškinys pastaraisiais metais Europos Sąjungoje įgavo gana reikšmingą mąstą: vis daugiau įmonių įsisteigimui pasirenka vieną valstybę, nors veiklą planuoja vykdyti visiškai kitoje valstybėje. Kam jos tai daro? Atsakymas paprastas: siekdamos sutaupyti laiką ir pinigus. Šio reiškinio priežastis yra tame, kad įvairios ES valstybės nustato gana skirtingus reikalavimus privačių įmonių steigimui ir dėl to gali labai skirtis įsisteigimo kaštai. Pavyzdžiui, įsteigti ribotos civilinės atsakomybės („Ltd.“) įmonę Jungtinėje Karalystėje (toliau - JK) galima per 1 (!) darbo dieną nuo visų reikiamų dokumentų Anglijos juridinių asmenų registro tvarkytojui (Companies House) pateikimo. Be to, pagal JK teisę tokioms įmonėms nėra taikomi minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimai (kaip Lietuvoje ir daugumoje kitų ES valstybių), todėl įsisteigimo kaštai yra žymiai mažesni negu kitose valstybėse.   Dėl šių priežasčių pastaraisiais metais vis daugiau Europos verslininkų renkasi JK kaip įsisteigimo vietą nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje jie planuoja vykdyti savo veiklą. Ypač tokių įsisteigimų padaugėjo po Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylų („Centros“ (1999)), „Überseering“ (2002), „Inspire Art“ (2003) ir kt.), kuriose Teismas pripažino neteisėtais valstybių veiksmus ribojant užsienyje įsteigtų įmonių veiklą savo teritorijoje arba reikalaujant įsisteigti pagal nacionalinę teisę. Be to, svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Teismo suformuota praktika, užsienyje įsteigtų įmonių veikla negali būti ribojama netgi tais atvejais, kai ji įsisteigimo valstybėje visiškai nevykdo realios veiklos, o jos vienintelis steigimosi užsienyje tikslas buvo išvengti minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimų, taikomų pagal nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos teisę užsienyje įregistruota įmonė gali laisvai vykdyti veiklą Lietuvoje tiesiogiai per nuolatinę buveinę ar įsteigusi filialą ar atstovybę.   Dideli įstatinio kapitalo reikalavimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl verslininkai pasirenka įsteigti įmonę kitoje valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje GmbH tipo įmonėms (ribotos civilinės atsakomybės įmonėms, iš esmės panašioms į uždarąsias akcines bendroves (toliau - UAB) Lietuvoje) yra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo reikalavimas – 25 000 Eurų. Todėl nieko nuostabaus, kad 2003-2006 m. JK įsisteigė virš 40 000 ribotos civilinės atsakomybės (Ltd.) įmonių, kurių direktoriai gyvena ir kurios realią veiklą vykdo tik Vokietijoje. Panašios tendencijos yra ir kitose ES valstybėse (ypač Prancūzijoje, Norvegijoje ir Olandijoje). Nors Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai UAB minimaliam įstatiniam kapitalui yra mažesni (10 000 Litų) negu Vokietijoje, jie yra gerokai aukštesni negu JK, kur apskritai nėra nustatomas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Nors įmonių steigimas JK dar nėra labai paplitęs tarp Lietuvos verslininkų, tačiau tikėtina, kad ateityje tokių atvejų bus vis daugiau.   Reiškinys, kai vienos valstybės teisės nuostatos yra palankesnės verslui negu kitų valstybių įstatymai, ir verslininkai gauna naudą pasirinkdami tos valstybės reguliavimą, vadinamas reguliavimo konkurencija (angl. „regulatory competition“). Manoma, kad ne tik įmonės konkuruoja tarpusavyje dėl klientų siūlydamos geresnę kainą ir kokybę, bet ir valstybės konkuruoja tarpusavyje įstatymų lygmenyje. Tokios konkurencijos realų poveikį gerai iliustruoja tas faktas, kad Prancūzijoje dėl masiško prancūziškos kilmės įmonių steigimosi JK buvo nuspręsta atsisakyti minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimų privačioms ribotos atsakomybės įmonėms (S.A.R.L.). Vokietijoje dėl panašių priežasčių šiuo metu taip pat planuojama sumažinti minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimus ar visiškai jų atsisakyti.   Lietuvos įstatymai šia prasme nėra itin konkurencingi, kadangi UAB steigimas užtrunka žymiai ilgiau negu analogiško juridinio asmens steigimas JK, taip pat yra reikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo įnašo steigiant įmonę. Tokia padėtis apsunkina įmonių steigimą Lietuvoje. Be to, yra didelė tikimybė, kad laikui bėgant vis daugiau Lietuvos verslininku pasirinks liberalesnę įmonės steigimo forma kitose ES valstybėse.       *                    *                    *                    *                    *