Vadovas ir atviras distancinis mokymasis

Vadovas ir atviras distancinis mokymasis

Šiuo metu egzistuoja didelis vadovų ir vadybininkų mokymosi poreikis. Daugelis jų supranta, kad reikia tobulinti valdymo įgūdžius ir laiko mokymąsi svarbiu veiksniu sprendžiant jų organizacijų problemas. Tačiau, iš vienos pusės tam trukdo vadovų finansinių ir laiko resursų stoka, o iš kitos – poreikius atitinkančių išsilavinimo paslaugų nebuvimas arba nežinomumas Lietuvos rinkoje. Tačiau verta pažymėti, kad krizė ne taip neigiamai įtakoja vadovų poreikius ir intencijas.

Konstatuotina, kad dramatiškai keičiasi ne tik aplinka, bet ir pats vadovo veiklos modelis. Todėl tradicinių lavinimo būdų taikymas neatitinka šių pokyčių nei iš turinio nei iš formos pusės. Šioms problemoms išspręsti reikia remtis šiuolaikinių vartotojų poreikiais. Galima išskirti tam tikrus parametrus, kurie turi būti būdingi poreikius atitinkančiam lavinimo modeliui:
Lankstumas – galimybė mokytis nekeičiant darbo režimo,
Savarankiškumas – galimybė mokytis bet kada ir bet kur vengiant būtino paskaitų lankymosi,
Praktiškumas – galimybė spręsti darbo problemas taikant studijų metu įgytas žinias,
Efektyvumas – apčiuopiami mokymosi rezultatai ir realizuotos idėjos,
Ekonomiškumas – galimybė mokytis neinvestuojant didelių finansinių lėšų.

Distancinis mokymasis atsirado rinkoje kaip pakitusių vadovų poreikių rezultatas.

Dauguma vadovų ir mokymosi įstaigų atstovų mano, kad distancinis mokymasis skiriasi nuo tradicinio tik didesniu kompiuterinių technologijų taikymu. Tačiau tikroji distancinio mokymosi esmė – tai lankstus skirtingų technologijų derinys, remiantis vieningais metodologijų principais. Tai užtikrina sinergijos efektą, vedantį prie mokymosi proceso intensyvumo didėjimo. Tuomet mokymosi efektyvumas auga mažėjant laiko ir finansų investicijoms.

Kaip vienas sėkmingesnių tokios sintezės variantų yra žinomas atviro distancinio mokymosi būdas. Šito mokymosi būdo pionierius yra Atviras D.Britanijos universitetas (The Open University), kurio pasiekimai yra laikomi vienu didžiausių XX a. atradimu. Atvirojo universiteto sėkmė praplėtė dirbančių specialistų galimybių ribas ne tik D. Britanijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.

Sėkmingai Atviro universiteto mokymosi modelio realizacijai būtinos šios sąlygos:
1.Mokymasis grindžiamas studento praktinių darbo problemų analize ir sprendimu. Studento darbo aplinka tampa savotišku poligonu naujoms žinioms pritaikyti.
2.Mokantis, vyrauja aktyvūs mokymosi metodai – grupinės diskusijos, dalykiniai žaidimai, „case study“ metodas, konkrečių studentų darbo situacijų aptarimas. Taip pat svarbu išmokti raštu susisteminti ir išanalizuoti situaciją, parengti projektą ir t.t.
3.Mokymosi technologija turi derinti trumpus intensyvius seminarus ir ilgalaikius savarankiško darbo laikotarpius (mokomosios medžiagos studijavimas; rašomieji darbai; individualus dėstytojo konsultavimas internetu, el. paštu, telefonu)
4.Mokomoji medžiaga turi remtis vieningais principais, kurie iš esmės skiriasi nuo tradicinių aukštųjų mokyklų vadovėlių principų. Įvardysim kelis iš jų:
Interaktyvumas,
Modulių sistema,
Aiški struktūra ir elementų ryšiai,
Daugybė praktinių pavyzdžių,
Analizės ir efektyvumo vertinimo elementai,
Turinio sintezė,
Media-technologijų taikymas,
Elementai papildo vienas kitą.

Visi aukščiau įvardyti dalykai reikalauja aukštos dėstytojo-konsultanto kompetencijos. Iš „žinių saugyklos“ jis turi virsti konsultantu, fasilitatoriumi (angl: facilitator – žmogus, padedantis padidinti diskusijos našumą), mokymosi proceso valdytoju. Tai reiškia, kad dėstytojas-konsultantas turi ne tik puikiai išmanyti dėstomus dalykus, bet ir turėti rimtų praktinių įgūdžių organizuojant komunikacijas, analizuojant mokomąsias situacijas, reaguojant į grupės poreikius, kūrybiškai sprendžiant problemas.

Kalbant apie organizavimo pusę reikia pažymėti, kad tokio naujo mokymosi būdo įdiegimas reiškia ir pačios mokymosi įstaigos reorganizavimą. Atsiranda nauji procesai ir procedūros, keičiasi struktūra ir kultūra. Visi minėti procesai turi būti atidžiai valdomi, siekiant apjungti juos į naują vieningą sistemą.

Atviro D. Britanijos universiteto patirtis taikant atvirą distancinį išsilavinimą patvirtino jo ekonominį efektyvumą.

4 metus iš eilės Atviras D. Britanijos universitetas užima lyderio poziciją britų nacionalinėje mokymo kokybės apklausoje.

Pažymėtina, kad mokymosi įstaigos kaštai vienam studentui, taikant naują mokymosi būdą, yra žymiai mažesni, palyginus su tradiciniais būdais. Aišku, kaštai bus pakankamai dideli pirmame etape, tačiau mažės proporcingai studentų skaičiaus augimui.

Atviras distancinis išsilavinimas - atviras kelias sėkmės link!