Kiti

Ką žinote apie nuotolinį mokymosi būdą?

Kaita šiuolaikinėje visuomenėje yra visa apimanti. Ji pasireiškia mokslinių ir technologinių pokyčių augančiais reikalavimais bei mokymosi galimybių gausa, kuri skatina visuomenę neatsilikti. „Sparčiai keičiantis informacinėms komunikacinėms technologijoms (IKT), tendencingai kinta ir žmonių profesinės veiklos pasaulis“ [2]. Žmogus privalo nuolat prisitaikyti prie naujų kasdienio gyvenimo reikalavimų. Tobulėjant IKT, intensyviai plečiasi ir nuotolinis mokymas(is). Tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia galimybes išsilavinimą įgyti nuotoliniu būdu. Jo plėtra yra itin svarbi vystantis mokymo procesams. Nuotolinės studijos, kuriomis sudaromos palankios sąlygos besimokantiesiems įvairių dalykų, laikomos inovatyviu ir efektyviu sprendimu siekiant sumažinti socialinę bei atstumo atskirtį. Kuriant žinių visuomenę, svarbu sudaryti sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, įmonėms vykdyti nuotolines studijas visuose Lietuvos regionuose, ypač nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Šiuo būdu galima sumažinti  kaimo ir miesto santykį. Nuotolinis mokymosi būdas taip pat apima visų socialinių sluoksnių piliečius bei suteikia jiems kokybiško mokymosi galimybę, kai galima pasirinkti ne tik mokymosi įstaigą, bet ir patį dėstytoją, lektorių. Šiuolaikinis nuotolinis mokymasis nusakomas skirtingais terminais: e. mokymasis, internetinis mokymasis, paskirstytasis (angl. distributed) mokymasis, kompiuteriais grįstas (angl. computer-assisted) mokymasis, internetu grįstas mokymasis (angl. Web-based, taip pat angl. online), mokymasis tinkle (angl. networked learning), virtualusis mokymasis. Plačiausiai naudojamas yra nuotolinio mokymosi terminas (angl. distance learning). Nuotolinis mokymasis (angl. distance learning) –  tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT). Pagal mokymosi laiką nuotolinis mokymasis skirstomas į tris rūšis: sinchroninis, asinchroninis ir mišrusis nuotolinis mokymasis. Nuotolinis mokymasis naudingiausias asmenims, kurie: negali atvykti į mokymo įstaigą, dirba ir nori tobulinti ar įgyti kvalifikaciją ar laipsnį, turi mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją) ar specialiųjų ugdymosi poreikių. Taip pat jei žmogus daug keliauja arba gydosi ligoninėje. Darbdaviams nuotolinis mokymas – tai galimybė lanksčiau, taupant laiką ir pinigus organizuoti mokymus ar kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo vietoje. Nuotolinio mokymosi aplinkų modelių teoriniai pagrindai pradėti aptarti ir analizuoti nuo 20 amžiaus 6-ojo dešimtmečio [3]. „Pirmosios nuotolinio mokymo I. Pitmano studijos organizuotos Didžiojoje Britanijoje 1840 metais: surengti stenografijos kursai (Targamadzė, 1999)“ [4]. Patirtis buvo išplėtota kitose šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje. Amerikoje mokymosi per atstumą būdas pradėtas taikyti nuo 1930 metų. Tobulėjant telekomunikacinėms ir informacinėms technologijoms, didėjo galimybės ir poreikis vykdyti nuotolinį mokymą(si). Lietuvoje apie mokymo proceso modernizavimą ir mokymo algoritmo kūrimą buvo kalbama jau prieš penkiasdešimt metų [4]. Lietuvoje nuotoliniams kursams atsirasti  padėjo nuotolinės studijos universitetuose bei mokyklose. Mokymas buvo grindžiamas nuotolinio mokymo elementais: dėstytojo ir studento susirašinėjimu, bei periodinėmis sesijomis. „Nuo 1993 metų Lietuva įtraukta į PHARE – tarptautinę distancinio švietimo programą, sukurtas neakivaizdinio švietimo centras – LNŠC (Targamadzė, 1999)“ [4]. Nemažai laiko reikėjo, kol nuo aukštojo mokslo erdvės nuotolinis mokymasis išplito kaip kursai. Dabar nuotolinis mokymas(is) plėtojamas įvairiose ugdymo įstaigose, jis prieinamas vis didesnei vartotojų grupei. Populiarėjant nuotoliniam švietimui vis daugiau mokymo įstaigų siūlo nuotolinio mokymosi kursus, programas. Todėl nenuostabu, kad atsirado mokymo įstaigų, kurios orientuotos tik į nuotolinį mokymąsi. Virtualiosios mokyklos užtikrina individualizuotą mokymą ir vietos, tvarkaraščio bei mokymosi stiliaus lankstumą. Virtualiosiose mokyklose mokymasis vyksta ne klasėje, kaip tradicinėje mokykloje, bet namuose ar kitoje vietoje, kurioje yra kompiuteris ir interneto ryšys. Klausytojai, padedami lektorių, susirašinėdami internete ar retkarčiais susitikdami, mokosi savarankiškai. Lektoriai prižiūri, kad klausytojas neatsiliktų nuo sudaryto mokymosi plano ir tikrina atliktas užduotis. Nuotoliniam mokymuisi naudojama nuotolinio mokymosi platforma. Nuotolinių studijų proceso dalyviai – skirtingi vartotojų tipai: studentai, dėstytojai, nuotolinių modulių kūrėjai, auditoriai, virtualiojo mokymo aplinkų administratoriai. Nuotolinio mokymosi sistemoje klausytojų (besimokančiųjų) veiksmai kaupiami įvairiose duomenų bazėse, iš kurių vėliau lektoriams yra pateikiami įvairūs statistiniai duomenys: klausytojų paskutiniai prisijungimai prie vieno ar kito mokymosi ištekliaus, jų praleistas laikas ir kita. Duomenis sistemos administratoriai gali kaupti bei analizuoti. Šiame procese studijų kokybė priklauso nuo visų čia išvardytų vartotojų grupių: kokybiškai parengtas nuotolinis modulis bus patogus besimokančiajam, palengvins darbą kuratoriui, nuo kurio veiksmų taip pat labai priklauso nuotolinių studijų proceso kokybė. Lektorius  yra ypač svarbus nuotolinio mokymo(si) proceso dalyvis. Nuotolinio mokymosi kurse dėstytojas atlieka ir kuratoriaus vaidmenį arba kartu su kuratoriumi dalijasi atsakomybe teikti pagalbą klausytojams. Kuratorius ir administratorius, priklausomai nuo įstaigos ir susiklosčiusios situacijos, gali studentų paramos funkcijas sujungti arba atskirti. Kai kuriose institucijose paramą studentams teikia ir techninis asistentas. Nuotolinio mokymosi plėtros sistemoje svarbiausias  vaidmuo tenka teigiamai dėstytojo nuostatai, kompetencijai, pasirengimui, net palankioms sąlygoms darbui, kadangi reikalavimai dėstančiajam nuotoliniu būdu yra dideli. Lektorius besimokantiesiems teikia paramą viso mokymo(si) metu – suteikia būtiną informaciją, nurodo reikiamus šaltinius, kelia motyvaciją. Kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai ir koordinuotai, būtinas visų dalyvių grupių nenutrūkstamas darbas: klausytojų veiklos stebėjimas ir jų skatinimas, grįžtamojo ryšio užtikrinimas, galimų techninių problemų prognozavimas, nepavėluotas jų šalinimas ir pan. Su kiekviena diena, daugėja tokias studijas besirenkančių studentų.

Straipsnį patalpino: Mokymo centras PRO (Žinių kodas, VšĮ)
Šios įmonės organizuojami kursai